Arbitražas
Kas yra komercinis arbitražas?
Komercinis arbitražas – ginčų sprendimo būdas, kai šalys savo susitarimu ginčą perduoda spręsti ne valstybės teismui, o pačių pasirinktiems arbitrams. Jų sprendimas šalims privalomas.
Komercinis arbitražas – komercinio ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą trečiąjį asmenį ar asmenis.
LR komercinio arbitražo įstatymo 3 straipsnis
Pagrindinės sąvokos
- Arbitras – fizinis asmuo, šalių susitarimu arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtas ginčui spręsti.
- Arbitražo teismas – konkrečiai bylai paskirtas vienas arbitras arba arbitrų kolegija.
- Nuolatinė arbitražo institucija – organizacija, kuri administruoja arbitražą pagal savo reglamentą (pvz., SPAT).
- Ad hoc arbitražas – arbitražas be institucijos, kai visą procesą organizuoja šalys ir arbitrai.
- Arbitražinis susitarimas – šalių rašytinis susitarimas perduoti ginčą arbitražui (išlyga sutartyje arba atskira sutartis).
Teisinis pagrindas
- LR komercinio arbitražo įstatymas (KAĮ) – parengtas pagal UNCITRAL pavyzdinį tarptautinio komercinio arbitražo įstatymą; reglamentuoja susitarimą, arbitrų skyrimą, procesą, sprendimą ir jo panaikinimą.
- LR civilinio proceso kodeksas – teismas atsisako priimti ieškinį, jei šalys yra susitarusios ginčą spręsti arbitraže (CPK 137 str. 2 d. 6 p.); reglamentuoja arbitražo sprendimų vykdymą.
- 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo – Lietuva prisijungė 1995 m.
- Arbitražo institucijos reglamentas – šalių pasirinktos institucijos procedūros taisyklės.
Kokie ginčai gali būti perduoti arbitražui
Arbitražui gali būti perduotas bet kuris ginčas, išskyrus įstatymo nurodytus (KAĮ 12 str.). Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš konstitucinių, darbo, šeimos, administracinių teisinių santykių, konkurencijos, patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos ginčai, bankroto bylos. Ginčai, kylantys iš vartojimo sutarčių, arbitražui gali būti perduoti tik ribotai – kai arbitražinis susitarimas sudaromas jau kilus ginčui. Statybos sektoriuje tai aktualu, kai užsakovas yra fizinis asmuo, statantis būstą savo reikmėms: tokioje sutartyje iš anksto įrašyta arbitražinė išlyga vartotojo nesaisto.
Kuo arbitražas skiriasi nuo mediacijos
Mediatorius padeda šalims susitarti, bet sprendimo nepriima. Arbitras priima šalims privalomą sprendimą, kuris vykdomas priverstinai, jei šalis jo neįvykdo geruoju.
Toliau
Susiję puslapiai
- Arbitražo privalumai ir ypatumai – palyginimas su valstybiniu teismu
- Arbitražinis susitarimas – kaip sudaryti galiojantį susitarimą